Print Page Options
Previous Prev Day Next DayNext

Read the New Testament in 24 Weeks

A reading plan that walks through the entire New Testament in 24 weeks of daily readings.
Duration: 168 days
Quiché, Centro Occidental (QUT)
Version
SANTIAGO 4-5

We sibalaj lokˈ cäkil wi ri jastak rech ri uwächulew, xa cäkaˈn ka cˈulel riˈ che ri Dios

¿Jas che xak amakˈel quixchˈojinic? ¿Jas che quiban i cˈulel chbil tak iwib? ¿A mat cäpe waˈ rumal ri itzel tak rayinic ri cäquicoj qui chukˈab pa tak ri iwanimaˈ? ¡Jeˈ, rumal waˈ! Ri ix cˈo ri quiwaj, rumal cˈut chi man quirik taj, quixcämisanic. Ri ix cˈo ri quirayij, rumal cˈut chi man cäyaˈtaj tä chiwe, quixel chˈuj, xak quixchˈojinic. Man quirik taj jas ri quiwaj rumal chi man quitaˈ tä waˈ che ri Dios. We cˈu quitaˈ waˈ che ri Dios, ri Areˈ man cuya tä chiwe, rumal chi man kas utz ri iwanimaˈ chutaˈic ri quitaˈ che. Are cˈu quiwaj chi cäyiˈ chiwe ri xak quicoj chupam jachique ri quiwaj. ¡Ri ix, ix winak ri man jicom tä iwanimaˈ! ¿A mat quichˈobo chi we queˈ iwanimaˈ cucˈ ri jastak rech ri uwächulew, are quiban i cˈulel riˈ che ri Dios? Apachin ri cujach rib chubanic ronojel ri cäcaˈn ri winak ajuwächulew, cuban u cˈulel riˈ che ri Dios. Man xak tä cˈu lokˈ cubij ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic: “Ri Lokˈalaj Espíritu ru yoˈm ri Dios pa kanimaˈ sibalaj coc il chke, sibalaj cujraj,” ―cächaˈ. Ri Dios cˈut sibalaj cujutoˈ na rucˈ ri nimalaj u tokˈob jeˈ jas ri cubij ru Lokˈ Pixab ri Tzˈibtalic: “Ri Dios cukˈatej qui wäch ri winak ri xa cäquinimarisaj quib. Are cˈu ri man nim tä cäquil wi quib, queutoˈ na ri Areˈ, cutokˈobisaj qui wäch,” ―cächaˈ. Minimarisaj baˈ iwib, xane chixniman che ri Dios. Co baˈ quixjekelok, chikˈatej u wäch ri Itzel, canimaj cˈu na bi ri areˈ chiwäch. Chixkeb rucˈ ri Dios, ri Areˈ cˈut cäkeb na iwucˈ ix. Ri ix ajmaquib, chiya baˈ can u banic ri man utz taj, jeˈ ta ne ri quichˈaj ri i kˈab rumal ri tzˈil ri i chapom. Ri ix ri xak quieb cuban ri i chomanic ix, quiwaj quiban ri cäcaˈn ri winak ajuwächulew, xukujeˈ quiwaj quiban ri craj ri Dios. Rajwaxic baˈ quiban chˈajchˈoj che ri iwanimaˈ. Rajwaxic chi sibalaj quixbisonic, quirak i chiˈ che okˈej, quel cˈu na u waˈl i wäch rumal rech ri mac ri i banom. Chiqˈuexa ri i tzeˈ pa okˈej, chiqˈuexa cˈu ri i quicotemal pa bis. 10 Chinaˈ iwib chi man nim tä i banic chuwäch ri Dios. Ri Areˈ cˈut cuya na i kˈij.

Man utz taj cäkakˈat tzij pa qui wiˈ ri kachalal chubanic cˈäx chque

11 Kachalal, mibij cˈäx tak tzij chbil tak iwib. Jachin ri cukˈat tzij puwiˈ jun rachalal, cubij ri man utz taj chrij chubanic cˈäx che, waˈ we winak riˈ xa cˈäx cubij riˈ chrij ru Pixab ri Dios, xa cˈu tajin cucoj rib riˈ che kˈatal tzij. We ri at jeˈ caban waˈ rucˈ ri Pixab, man canimaj tä cˈut jas ri cätakan wi, at riˈ xa tajin cacoj awib che kˈatal tzij, cabij cˈu ri man utz taj chrij ru Pixab ri Dios. 12 Xa jun ri Dios cˈolic ri yoˈwinak ri Pixab, xuwi cˈu ri Areˈ are kas Kˈatal Tzij pa ka wiˈ. Xuwi ri Areˈ cäcowinic cujutoˈ, cäcowin cˈut chusachic ka wäch. Are cˈu ri at, ¿jachin lo ri at chi ri at cakˈat tzij puwiˈ ri awach winak?

Man xak tä kech uj ru bixic jas ri cäkaˈn na chuwek cäbij

13 Chitampe ri quinbij, ix riˈ ri jeˈ quibij waˈ: “Cämic o chuwek cujeˈ na jelaˈ pa ri tinimit riˈ. Cujcanaj cˈu na can jun junab chilaˈ chubanic ri cˈayij, cäkachˈac cˈu na ka rajil,” ―quixcha na. 14 ¡Man iwetam tä cˈut jas ri quicˈulmaj na chuwek! ¿Jas pu u banic ri ka cˈaslemal? Ri ka cˈaslemal are junam rucˈ ri jubikˈ sutzˈ ri xak jun rat cäkˈalajinic, chanim cˈut cäsachic. 15 Ri quibij, rajwaxic are je waˈ: “We craj ri Dios, we cuya na ka cˈaslemal, cäkaˈn na riˈ, cäkaˈn na laˈ,” ―quixcha na. 16 Are cˈu ri ix rucˈ nimal quixchˈawic, xak quinimarisaj iwib. Man utz tä riˈ ri quibano, quinimarisaj iwib. 17 Jachin ri retam chi utz u banic ri utzil jas ri xinbij, te cˈu riˈ man cuban taj, we winak riˈ kas cˈo u mac.

Ri Santiago cuya u bixic ri cˈäx ri cäquirik na ri kˈinomab

¡Ri ix kˈinomab, chitampe waˈ! Chixokˈok, chiraka i chiˈ rumal ri nimalaj cˈäx ri cäpe na pi wiˈ. Ri i kˈinomal ri cˈo cämic ri xak i cˈolom, jeˈ ta ne kˈayinak chi waˈ. Ri jeˈlalaj tak iwatzˈiak, xak chicopirinak chi waˈ xukujeˈ. Ri kˈän puak, ri sak puak ri i cˈolom, xak u chulum chi rib. Ronojel cˈu waˈ cukˈalajisaj na chiwij ri cˈäx ri i banom. Cäsach na i wäch ix rumal ronojel waˈ, jeˈ ta ne jun kˈakˈ waˈ ri cuporoj ri i cuerpo. ¿Jas che xak i mulim qˈuia kˈinomal che tak we kˈij riˈ? ¡Iwetam chi are ri qˈuisbal tak kˈij waˈ! ¡Chitampeˈ! Ri ajchaquib ri xeyacow ri i cosech cäcokˈej ri qui rajil ri iwelakˈam can chque. Quel cubij waˈ chi man i yoˈm tä ri tojbal que. Opaninak cˈu ri cokˈej chuwäch ri Kajaw Dios ri cˈo u takanic puwiˈ ronojel. ¡Ri Areˈ cˈut u tom ri qui tzij! Waral cho we uwächulew xak i nimarisam iwib cucˈ tak ri qˈuialaj tak jastak iwe. I tzokopim iwib chubanic ronojel ri quiwaj, xak rech quixquicot ix. Xukujeˈ i chomarisam iwib jeˈ ta ne ix wacäx, xa cˈu jubikˈ man copan ri kˈij ri quixcˈam bi pa cämisaxic rech quixpilic. Ri ix i kˈatom tzij pa qui wiˈ ri winak ri man cˈo tä qui mac rech cäcˈäjisax qui wäch, i cämisam cˈu waˈ. Ri e areˈ cˈut man cˈo tä jas ri caˈnom chiwe, man cäquikˈatej tä i wäch.

Rajwaxic quichajij paciencia xukujeˈ quitakej u banic orar

Kachalal, chichajij baˈ paciencia cˈä cäpe na ri Kajaw Jesús. Chibana iwe jas ri cuban ri ticol abix, rucˈ paciencia quereyej na ri nabe tak jäb xukujeˈ ri qˈuisbal tak jäb rech cäqˈuiy ru ticoˈn, cuyac cˈu na jun utzalaj cosech. Je waˈ xukujeˈ rajwaxic quiban ix, quichajij paciencia. Chiwalijisaj baˈ ri iwanimaˈ rumal chi man naj tä chic cˈo wi ri kˈij ri cäpe ri Kajaw Jesús. Wachalal, xak mixchˈojinic, ri jun rucˈ ri jun chic, rech man cäkˈat tä tzij pi wiˈ. Ri Dios cˈut, ri nimalaj Kˈatal Tzij, ya mero cuchaplej u kˈatic tzij pa qui wiˈ ri winak. Jeˈ ta ne chi ya tacˈal chic chiˈ ri ja. 10 Kachalal, chiwesaj i noˈj chquij ri kˈalajisal tak re ru Lokˈ Pixab ri Dios ri xecˈoji ojer. Ri e areˈ kas xcˈoji qui paciencia chuchˈijic ri cˈäx ri xquiriko. E takom cˈu rumal ri Kajaw Dios, xechˈaw pa ru biˈ ri Areˈ. 11 Ri uj ketam chi sibalaj utz que ri xquichˈij ri cˈäx. Ri ix i tom chi ri tat Job sibalaj xuchajij paciencia chuchˈijic ri nimalaj cˈäx ri xuriko. Xukujeˈ iwetam jas ri xuban ri Kajaw Dios chutoˈic aretak xtoˈtaj chupam ronojel ri nimalaj cˈäx ri xuriko. Ri Kajaw Dios sibalaj quel u cˈux chke, xukujeˈ cutokˈobisaj ka wäch.

12 Ri nim na u banic chque tak we tijonic riˈ, wachalal, are waˈ: Man xak tä amakˈel quicoj juramento pa tak ri i tzij. Man quicoj tä ru biˈ ri Dios, o ruwächulew, man quicoj tä cˈu jun u wäch juramento chic. We quibij: “¡Jeˈ!” ―quixcha na, man xak tä quieb i cˈux quibij waˈ. Xukujeˈ we quibij: “¡Man jeˈ taj!” ―quixchaˈ, man xak tä quieb i cˈux quibij rech man cäkˈat tä tzij pi wiˈ chi cäcˈäjisax na i wäch rumal ri Dios.

13 We cˈo jun chiwe ri cäriktaj pa cˈäxcˈol, chubana orar. We cˈo jun chiwe ri cäquicotic, chbixonok, chuya u kˈij ri Dios. 14 We cˈo jun chiwe ri cäyawajic, cheusiqˈuij ri cˈamal tak qui be ri kachalal cojonelab rech cäcaˈn orar puwiˈ. Cäquicoj cˈu na jubikˈ aceite puwiˈ ri yawab pa ru biˈ ri Kajaw Jesús. 15 We aretak cäcaˈn orar ri cˈamal tak qui be ri cojonelab puwiˈ ri yawab, kas cäquicojo chi cäcunatajic, cäcunataj na riˈ, cäwalijisax cˈu na ri areˈ rumal ri Kajaw Dios. We macuninak ri yawab, cäsachtaj na u mac rumal ri Dios. 16 Rumal riˈ rajwaxic chi quikˈalajisaj jas u wäch mac ri i banom chbil tak iwib. Te cˈu riˈ chibana orar pi wiˈ chbil tak iwib rech quixcunatajic. Ri oración ri cuban jun winak ri kas jicom ranimaˈ, sibalaj cˈo na u chukˈab waˈ chubanic utzil. 17 Ri ka mam Elías, ri kˈalajisal re ru Lokˈ Pixab ri Dios ojer, are xak jun winak jeˈ jas ri uj. Cˈo jumul ri xuban orar, xutaˈ che ri Dios chi man cäkaj tä na ri jäb. Oxib junab cˈut rucˈ niqˈuiaj man cˈo tä jäb xkajic. 18 Aretak cˈut xuban orar jumul chic, xutaˈ che ri Dios chi cäkaj ri jäb. Xkaj cˈu ri jäb, ri ticoˈn cˈut xuya jun utzalaj cosech.

19 Wachalal, kaˈna che chi jun chiwe cutas rib chrij ri Kas Tzij, cˈo cˈu jun chic ri cutij u chukˈab che rech cätzelej chi na jumul. 20 Chiwetamaj baˈ chi jachin ri cäcowinic cubano chi jun ajmac cuya can ru be ri man utz taj, are jun winak riˈ ri xresaj ri ranimaˈ jun ajmac pu kˈab ri cämical. Ri jeˈ cuban waˈ cubano chi cäsachtaj na ri qˈuialaj u mac ri winak riˈ.