Print Page Options
Previous Prev Day Next DayNext

M’Cheyne Bible Reading Plan

The classic M'Cheyne plan--read the Old Testament, New Testament, and Psalms or Gospels every day.
Duration: 365 days
Quiché, Centro Occidental (QUT)
Version
Error: Book name not found: Gen for the version: Quiché, Centro Occidental
SAN MARCOS 2

Ri Jesús cucunaj jun achi ri cäminak u cuerpo

Xopan jumul chic ri Jesús pa ri tinimit Capernaum. Xqueˈ cˈu quieb oxib kˈij, xtatajic chi cˈo chi cho ja. Chanim cˈut xquimulij quib qˈuia winak, je riˈ chi man cˈo tä chi jawijeˈ quecˈoji wi, pune ta ne xa chuchiˈ ri ja. Are cˈu ri Jesús cutzijoj ru Lokˈ Pixab ri Dios chque. Xeopan cˈu quiejeb achijab rucˈ ri Jesús, qui telem jun achi ri cäminak u cuerpo. Man quecowin tä cˈut queboc chuwäch ri Jesús, qui mac ri sibalaj qˈuia winak. Xquesaj cˈu apan ru xoˈtil ri ja. Xquicˈot jun jul puwiˈ ri ja chusiqˈuel ri cˈo wi ri Jesús, xquikasaj cˈu bi ri alaj chˈat ri kˈoyol wi ri cäminak u cuerpo. Aretak ri Jesús xrilo chi sibalaj quecojon che, xubij che ri achi ri cäminak u cuerpo: Tat, ¡xesachtaj ri mac la! ―xcha che.

E tˈuyul cˈu chilaˈ jujun chque ri tijonelab re ri Pixab, tajin quechomanic, quetzijon cˈu pa canimaˈ, cäquibij: “¿Jas che jeˈ cätzijon waˈ we achi riˈ? Cubij ri sibalaj äwas u bixic,” ―quechaˈ. “¿Jachin ta lo ri cäcowin chusachic mac xane xak xuwi ri Dios?” ―xecha riˈ.

Chanim xunaˈ waˈ ri Jesús pa ranimaˈ, ya retam chic jas ri tajin cäquichomaj, xubij cˈu chque: ¿Jas che jeˈ cächomaj alak waˈ pa animaˈ alak? ―cächa chque. ¿Jachique ri man cˈäx tä u bixic che ri achi, ri u bixic: “Ri mac la xesachtajic”, o ri u bixic: “Walij baˈ la, cˈama la bi ri soc la, bin baˈ la”? ―cächa ri Jesús. 10 Rech baˈ quetamaj alak chi ri in, in riˈ ri Ralcˈual ri Dios ri Kas Winak, cˈo nu takanic pa qui wiˈ ri winak cho ruwächulew, xukujeˈ rech quetamaj alak chi yaˈtal chwe in chi quinsach ri qui mac, ¡tampe alak ri quinbij! ―xcha chque.

Xubij cˈu ri Jesús che ri achi ri cäminak u cuerpo: 11 Quinbij che la, ¡walij baˈ la! Oj la cho ja, cˈama la bi ri soc la, ―xcha ri Jesús che ri achi.

12 Chanim xwalij ri achi, xutelej bi ri alaj u chˈat. Xel bi chquiwäch conojel, je riˈ chi conojel xquicajmaj ri xbantajic, xquinimarisaj u kˈij ri Dios, xquibij: ¡Man cˈo tä jumul ri jeˈ kilom waˈ! ―xechaˈ.

Ri Jesús cusiqˈuij ri tat Leví rech queˈ rucˈ

13 Ri Jesús xeˈ chi jumul chuchiˈ ri mar, sibalaj e qˈuia cˈu ri winak ri xeopan rucˈ. Are cˈu ri Areˈ xeutijoj che ru Lokˈ Pixab ri Dios. 14 Ocˈowem cuban ri Jesús jawijeˈ ri cätoj wi ri alcabal, xril cˈu ri tat Leví, u cˈojol ri tat Alfeo, tˈuyul chilaˈ. Xubij cˈu che: Saˈj la wucˈ, ―xcha che.

Xwalij cˈu ri tat Leví, xeˈ rucˈ ri Jesús.

15 Pa jun kˈij cˈut tˈuyul ri Jesús chiˈ ri mesa cho rachoch ri tat Leví e rachiˈl ru tijoxelab. E qˈuia cˈu ri tokˈil tak alcabal, xukujeˈ niqˈuiaj ajmaquib e tˈuyutˈoj chiˈ ri mesa rucˈ ri Jesús, cucˈ ru tijoxelab. E qˈuia cˈu ri winak e tereninak lok. 16 Xepe cˈu ri tataˈib fariseos, xukujeˈ ri tijonelab re ri Pixab. Xquilo chi ri Jesús tajin cäwiˈ cucˈ tokˈil tak alcabal xukujeˈ niqˈuiaj ajmaquib chic, xquitaˈ cˈu chque ru tijoxelab, xquibij: ¿Jas che cäwiˈ ri Jesús cucˈ tokˈil tak alcabal xukujeˈ niqˈuiaj ajmaquib chic? ―xecha chque.

17 Aretak xuta ri Jesús waˈ, xubij chque: Ri winak ri utz qui wäch, ri cˈo qui chukˈab, man rajwaxic tä cunal que, xane are rajwaxic waˈ chque ri yawabib, ―cächa chque. Man in petinak tä che qui siqˈuixic ri winak ri jicom canimaˈ cho ri Dios, xane in petinak che qui siqˈuixic ri ajmaquib ri mäjaˈ cäquiqˈuex canimaˈ, mäjaˈ cäquiqˈuex qui chomanic, ―xcha ri Jesús chque.

E cˈo winak ri cäquitaˈ che ri Jesús chrij ri u banic ayunar

18 Pa jun kˈij riˈ tajin cäcaˈn ayunar ru tijoxelab ri Juan Kasal Jaˈ xukujeˈ ri qui tijoxelab ri tataˈib fariseos. E cˈo cˈu jujun winak xeopan rucˈ ri Jesús, xquibij che: Ru tijoxelab ri tat Juan xukujeˈ ri qui tijoxelab ri tataˈib fariseos cäcaˈn ayunar. ¿Jas cˈu che man cäcaˈn tä ayunar ri tijoxelab la? ―xecha che.

19 Xchˈaw cˈu ri Jesús, xubij chque: ¿A cuyaˈ ne lo cäcaˈn ayunar ri e cˈo pa jun cˈulanem aretak ri achi ri teˈ xcˈuliˈc cˈo can cucˈ? Aretak cˈo ri achi riˈ cucˈ man cuyaˈ taj cäcaˈn ayunar, ―cächaˈ. 20 Copan cˈu na ri kˈij aretak quesax bi ri achi chquixol. Te cˈu riˈ cäcaˈn na ayunar pa ri kˈij riˈ, ―xcha chque.

21 Xukujeˈ xubij ri Jesús: Man cˈo tä jun winak ri cutˈis jun pimalaj cˈojobal chrij jun kˈel atzˈiak. We ta je riˈ, ri cˈacˈ atzˈiak cucˈol rib, cäresaj bi jubikˈ che ri kˈel atzˈiak, cänimar cˈu ru tekˈtobic, ―cächaˈ. 22 Man cˈo tä jun ri cuya cˈacˈ vino pa tak kˈel tak kˈebal re tzˈum. We ta je riˈ, ri vino queutˈubij riˈ ri tzˈum, quetzeletaj cˈu na can ri vino xukujeˈ tak ri tzˈum. Rajwaxic cˈut chi ri cˈacˈ vino cäyiˈ pa tak cˈacˈ tak kˈebal re tzˈum, ―xcha ri Jesús.

Ri tijoxelab cäquichˈup ri u jolom trico pa jun kˈij re uxlanem

23 Pa jun kˈij re uxlanem ocˈowem re ri Jesús pa tak ri ticoˈn. Are chiˈ ri tajin quebin ru tijoxelab rucˈ, xquichaplej qui chˈupic ru jolom tak ri trico. 24 Ri tataˈib fariseos xquibij che ri Jesús: ¡Chilampe la! ¿Jas che ri tijoxelab la cäcaˈn chac ri äwas u banic pa tak ri kˈij re uxlanem? ―xecha che.

25 Xubij cˈu ri Jesús chque: ¿A man cˈo tä jumul ri siqˈuim alak ri xuban ri ka mam David ojer aretak ri cˈo rajwaxic che, xunaˈ numic, xukujeˈ ri xcaˈn ri e cˈo rucˈ? 26 Xoc cˈu bi ri ka mam David pa ri rachoch Dios aretak ri tat Abiatar are qui nimal sacerdotes, xutij cˈu re ri wa ri yoˈm cho ri Dios, xuya cˈu que ri e cˈo rucˈ xukujeˈ. Äwas cˈu u tijic waˈ cumal xak jachinok, xane xak xuwi chque ri sacerdotes yaˈtal wi waˈ, ―xcha chque.

27 Xukujeˈ xubij ri Jesús chque: Ri kˈij re uxlanem xbantaj waˈ ojer rech ri winak cäquirik utzil rumal, man xeban tä cˈu ri winak rech cäcaˈn jun utzil che ri kˈij re uxlanem. 28 Je cˈu riˈ ri in, in riˈ ri Ralcˈual ri Dios ri Kas Winak, cˈo nu takanic puwiˈ ri kˈij re uxlanem xukujeˈ, ―xcha ri Jesús chque ri tataˈib fariseos.

Error: Book name not found: Esth for the version: Quiché, Centro Occidental
ROMANOS 2

Waral cäkil wi chi ri Dios jicom ri ranimaˈ chukˈatic tzij pa qui wiˈ ri winak

Rumal riˈ man cuyaˈ taj cabij chi man cˈo tä a mac, at riˈ ri cakˈat tzij puwiˈ jun winak chic, apachin ta ne ri at. Je riˈ, rumal chi aretak cakˈat tzij puwiˈ jun winak chic, xa tajin cakˈat tzij pa wiˈ chbil awib chi cäcˈäjisax a wäch at. Caban cˈu awe ri man utz taj ri tajin cuban ri winak ri cakˈat tzij puwiˈ. Ketam cˈut chi ri Dios kas jicom cubano aretak cukˈat tzij pa qui wiˈ chi cäcˈäjisax qui wäch ri winak ri jeˈ cäcaˈn waˈ. Ri at cˈut ri cakˈat tzij pa qui wiˈ niqˈuiaj winak chic, te cˈu riˈ caban at jas ri cäcaˈn ri e areˈ, ¿a cachomaj chi ri Dios man cukˈat tä tzij pa wiˈ at chi cäcˈäjisax a wäch? ¡Man jeˈ taj! Xa cawetzelaj u wäch ri nimalaj rutzil ri Dios. Awetam cˈut chi u chajim paciencia awucˈ, u cochˈom cˈu u wäch chawe. ¿A mat cachˈobo chi ri Dios u banom utzil chawe rech ri at caqˈuex rawanimaˈ xukujeˈ ra chomanic? Ri at cˈut abajarinak ri awanimaˈ, man a qˈuexom tä waˈ, man a qˈuexom tä cˈu ra chomanic. Rumal riˈ xa tajin caban más nim che ri cˈäjisabal a wäch ri cäpe na chawij. Jeˈ cäcˈulmataj waˈ pa ri kˈij ri cucˈut rib ri Dios chucˈäjisaxic qui wäch ri winak, cukˈat cˈu na tzij pa qui wiˈ rucˈ jicomal. Cuya cˈu na ri tojbal que ri winak chquijujunal jeˈ jas ri takal chque rumal ri caˈnom. Ri winak ri cäquitzucuj ri u nimarisaxic qui kˈij rumal ri Dios, xukujeˈ ri u yaˈic qui kˈij rumal, xukujeˈ ri jastak ri man cäsach tä qui wäch, amakˈel cˈut cäcaˈn ri utzil. Chque ri e areˈ ri Dios cuya na ri cˈaslemal ri man cˈo tä u qˈuisic. Are cˈu ri winak ri xak xuwi cäquichomaj ri quech ri e areˈ, ri man cäcaj taj cäquinimaj ri kas tzij, xane are cäquitakej ri etzelal, ri Dios cˈut cucˈäjisaj na qui wäch rucˈ nimalaj oyowal. Nimalaj bis, cˈäxcˈol quepe na pa qui wiˈ conojel ri winak ri cäcaˈn etzelal. Cuchap na cucˈ ri winak aj Israel, te cˈu riˈ cäpe na pa qui wiˈ ri winak ri man e aj Israel taj. 10 Are cˈu ri winak ri cäcaˈn ri utz, cänimarisax na qui kˈij conojel, cäyiˈ na qui kˈij, cäban na chi cuxlan ri canimaˈ rumal ri Dios. Cuchap na waˈ cucˈ ri winak aj Israel, te cˈu riˈ cucˈ ri winak ri man e aj Israel taj.

11 Je riˈ, rumal chi ri Dios junam queril wi conojel ri winak. 12 Conojel ri quemacunic ri man cˈo tä que ri Pixab ri xutzˈibaj ri ka mam Moisés, cäsach na qui wäch pune man cˈo tä ri Pixab riˈ cucˈ. Conojel cˈu ri quemacunic pune cˈo ri Pixab cucˈ ri xutzˈibaj ri ka mam Moisés, cäkˈat na tzij pa qui wiˈ rumal we Pixab riˈ. 13 Ri xuwi cäquitatabej ri Pixab, man e are tä riˈ ri jicom ri canimaˈ cho ri Dios, xane ri cäcaˈno jas ri cubij ri Pixab, e are riˈ ri jicom ri canimaˈ cho ri Dios. 14 Aretak ri winak ri man e aj Israel taj cäcaˈn jas ri cubij ri Pixab, pune man cˈo ri Pixab cucˈ, pa canimaˈ cˈut cäpe wi ri cäcaˈno. Ri e areˈ cˈut quebanow ri qui pixab. 15 Rumal ri cäcaˈno kˈalaj chi tzˈibtal ri Pixab pa ri canimaˈ. Ri cäquinaˈ pa canimaˈ are cäkˈalajisanic chi kas tzij waˈ. Ri qui chomanic chquijujunal are cäkˈalajisan na we utz o man utz taj ri tajin cäcaˈno. 16 Cäkˈalajin cˈu na waˈ pa ri kˈij aretak ri Dios cukˈat na tzij rumal ri Jesucristo puwiˈ ronojel ri man etamtal taj ri cˈo pa canimaˈ ri winak, jeˈ jas ri cubij ri Utzalaj Tzij re ri Evangelio ri quintzijoj.

Waral cäkil wi chi ri winak aj Israel cäcaˈn qui nimal che ri Pixab

17 Ri at cˈut cabij chi at aj Israel, are catoˈbej awib ri Pixab ri xutzˈibaj ri ka mam Moisés, caban a nimal che ri a Dios. 18 Ri at awetam jachique ru rayibal ri Dios, ri Pixab cˈut cucˈut chawäch jachique ri utz na. 19 Canaˈ pa rawanimaˈ chi kas awetam cacˈam qui be ri moyab, chi catcowinic cˈut caya sakil chque ri e cˈo pa kˈekum. 20 Cachomaj chi catcowinic queatijoj ri man cˈo tä quetam, xukujeˈ chi catcowinic caya qui noˈj ri man nimak tä qui banic rumal chi pa ri Pixab cachomaj chi carik wi ronojel u wäch etamanic xukujeˈ kas tzij. 21 We ri at queatijoj niqˈuiaj chic, ¿jas che man catijoj awib at? We ri at catzijoj ru Lokˈ Pixab ri Dios chi man cuyaˈ taj cäban elakˈ, ¿jas che caban elakˈ at? 22 We ri at cabij chi man cuyaˈ taj cuban jun ri mac ri sibalaj äwas u banic rucˈ ri rixokil o ri rachajil jun winak chic, ¿jas che jeˈ caban at? We ri at cawetzelaj qui wäch ri tiox ri xa e banom cumal winak, ¿jas che cawelakˈaj ri jastak ri e cˈo pa tak cachoch ri tiox riˈ? 23 Pune ri at caban a nimal che ri Pixab, ri at cˈut man nim tä cawil wi ri Dios aretak man canimaj tä ri cubij ri Pixab. 24 Rumal riˈ cubij ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic: “Ri winak ri man e aj Israel taj cäquibij ri sibalaj äwas u bixic chrij ri Dios xa rumal iwech ix ri aj Israel,” ―cächa ri Tzˈibtal canok.

25 Ri retal ri ojer trato ri cäbix circuncisión che ri cojom che ra cuerpo, kas tzij cˈo u patän waˈ chawe we canimaj ri cubij ri Pixab. We cˈu man canimaj ri cubij ri Pixab, man cˈo tä u patän riˈ ri retal ri ojer trato ri cojom chawe. 26 We ri winak ri man cojom tä ri retal ri ojer trato che, cunimaj ri cätakan wi ri Pixab, ri winak riˈ jeˈ ta ne cojom ri retal ri ojer trato che, pune man cojom taj. 27 Ri winak ri man cojom tä ri retal ri ojer trato che, ri cunimaj ri cubij ri Pixab, are riˈ cäkˈatow na tzij pa wiˈ at ri man canimaj tä ri cubij ri Pixab, pune cˈo awe ri Pixab ri Tzˈibtalic, pune cojom ri retal ri ojer trato che ra cuerpo. 28 Ri kas winak aj Israel man are tä riˈ ri xa chrij quilitaj wi chi aj Israel. Ri cojom ri retal ri ojer trato che man are tä riˈ ri xa cäban chrij ru cuerpo. 29 Xane ri winak ri kas aj Israel are riˈ ri aj Israel wi pa ranimaˈ. Ri kas retal ri ojer trato are riˈ ri banom pa ranimaˈ ri winak, man rumal tä jun takanic ri tzˈibtalic, xane rumal ri u banom ri Lokˈalaj Espíritu. Ri winak ri jeˈ u banic waˈ, man cäyiˈ tä u kˈij cumal ri winak, xane rumal ri Dios.