Print Page Options
Previous Prev Day Next DayNext

M’Cheyne Bible Reading Plan

The classic M'Cheyne plan--read the Old Testament, New Testament, and Psalms or Gospels every day.
Duration: 365 days
Quiché, Centro Occidental (QUT)
Version
Error: Book name not found: 1Chr for the version: Quiché, Centro Occidental
HEBREOS 12

Waral cäkil wi chi rajwaxic cujchoman chrij ri Jesús jeˈ ta ne chi tajin cäkil u wäch

12  Rumal cˈu rech chi ri uj sutim kij cumal qˈuialaj winak ri qui kˈalajisam ri qui cojonic, kaya baˈ apan jelaˈ ri cuya latzˈ chke, xukujeˈ ri mac ri cujukˈatej. Kachajij paciencia pa ri ka binem ri cˈo na chkawäch. Chujchoman chrij ri Jesús ri cäyoˈw chke chi cujcojonic, cuban cˈut chi kas jeˈ quel na. Ri Areˈ xuchˈij ri cämical cho ri cruz, man nim tä xril wi waˈ, pune xel u qˈuixbal. Je riˈ, rumal chi retam chi aretak cocˈow ri cˈäx, curik na nimalaj quicotemal. Xtˈuyi cˈu pa ru wiquiäkˈab ri Dios chilaˈ chicaj.

Chixchoman baˈ chrij waˈ ri cˈutbal ri xuya can ri Jesús. Ri Areˈ xurik nimalaj cˈäx pa qui kˈab ri ajmaquib. Je riˈ chixchomanok rech man quixcos tä ix, man quixbison taj, cuban ta cˈu quieb i cˈux. Ri ix cˈut man ix opaninak tä cho ri cämical pa ri chˈoj ri tajin quiban chrij ri mac. ¿A sachinak pa i jolom ri pixbenic ri u yoˈm ri Dios chiwe rumal chi ix ralcˈual ri Areˈ? Je waˈ cubij pa ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic:

Walcˈual, cˈäx manaˈ
aretak cäcˈäjisax a wäch
rumal ri Kajaw Dios.
Xa cˈu che a tijoxic waˈ.
Matbisonic aretak catuyajo.
Je riˈ, rumal chi ri Kajaw Dios
cucˈäjisaj u wäch
jachin ri lokˈ cäril wi,
cuyaj cˈu na jachin ri cucˈam
che ralcˈual, ―cächaˈ. Chichˈija baˈ ix aretak ri Dios cucˈäjisaj i wäch, rumal chi are cˈutbal chi ri Areˈ u banom ralcˈual chiwe. Je riˈ, rumal chi man cˈo tä jun alcˈualaxel ri mat cäcˈäjisax u wäch rumal ru tat. Are cˈu we ri Dios man cucˈäjisaj tä i wäch, jeˈ jas ri cuban chque conojel ri ralcˈual, xa man kas ix alcˈualaxel tä riˈ, xane xa man kˈalaj tä u wäch riˈ jachin ri i tat. Nabe canok, aretak uj acˈalab na, ri ka nan ka tat waral cho we uwächulew xquicˈäjisaj ka wäch. Nim cˈut xekil wi. ¿A mat utz na riˈ we ta cäkaya kib pa nimaxic che ri ka Tat ri cˈo chilaˈ chicaj rech cˈo ri ka cˈaslemal? ¡Jeˈ, je riˈ! 10 Ri ka nan ka tat waral cho ruwächulew xquicˈäjisaj ka wäch quieb oxib junab jas ri utz xquil wi ri e areˈ rech utz cujel pa we cˈaslemal riˈ ri xa cäqˈuisic. Are cˈu ri Dios cucˈäjisaj ka wäch rech kas utz cujelic, che ka tasic chrij ri etzelal, jeˈ jas ri Areˈ tastal chrij ronojel u wäch etzelal. 11 Kas tzij cˈut chi aretak cäcˈäjisax ka wäch man cˈo tä jumul riˈ ri xa ta cujquicotic, xane xa cˈäx cäkanaˈ. Pune je riˈ, we cˈu rumal chi cäcˈäjisax ka wäch cäketamaj u banic ri jicomal pa ri ka cˈaslemal, cäkaˈn na ronojel u wäch utzil riˈ, cuxlan cˈu na ri kanimaˈ.

Waral cäkil wi ri cˈäx ri curik jun we cäretzelaj u wäch ru tokˈob ri Dios

12 Je cˈu riˈ, mixbison baˈ, muban quieb i cˈux jeˈ ta ne chi xa cosinak ri i kˈab, siquirinak cˈu ri iwakan. 13 Are chitzucuj ri be ri jicom rech chilaˈ quixbin wi. Je riˈ rech ri jun ri cuban quieb u cˈux, ri xak cäbisonic, cäquicot na, junam jas ri jun winak ri u banom cˈäx ri rakan cutzir na, man cuban tä chi cˈäx.

14 Chicojo i chukˈab rech cˈo utzil chixol nimalaj iwonojel. Chitasa iwib chrij ronojel u wäch etzelal, rumal chi we man chˈajchˈoj ru cˈaslemal jun cho ri Dios, man cäril tä riˈ u wäch ri Kajaw Jesús. 15 Chiwila iwib rech cˈo ne jun chiwe ri mat curik ri nimalaj u tokˈob ri Dios. Cˈo ne jun chiwe mubano jeˈ jas jun itzel ticoˈn ri cuya latzˈ, ri cuban cˈäx chque conojel ri niqˈuiaj ticoˈn chic. 16 Cˈo baˈ jun chiwe jeˈ mubano xa jas ri cäcaˈn ri tzˈiˈ ri xak cäquirik quib, man cˈo tä qui pixab, o cuban na ri äwas u banic, jas ri xuban ri Esaú ri xa rumal jun riquil xucˈayij ri tewchibal ri yaˈtal che ri nabeal ala. 17 Iwetam cˈu ix chi te riˈ aretak ri Esaú xraj xtewchixic, man xcowin tä chi ru tat xutewchij. Pune sibalaj xokˈ ri Esaú, man xurik tä chi ri areˈ jas xuban chuqˈuexic ri xbantaj rumal.

18 Ri ix man ix opaninak taj cho ri juyub Sinaí u biˈ ri kas cˈo wi, ri sibalaj cänicowic, ri cˈo wi kˈekum, kˈekmuj, xukujeˈ nimalaj kˈekal jäb, jawijeˈ ri xeopan ri winak aj Israel ojer. 19 Ri ix man i tom tä ru chˈabal ri trompeta, man i tom tä cˈu ru chˈabal ri Dios ri xchˈaw lok puwiˈ ri juyub cucˈ ri winak. Ri xetow ru chˈabal ri Dios xquitaˈ tokˈob chi mechˈabex chic. 20 Je riˈ, rumal chi sibalaj xquixej quib aretak xquita ri takanic ri cubij: “Jachin ri cäpaki lok, pune ta ne xa jun awaj, we cäpaki lok puwiˈ we juyub riˈ, cäcämisax na chabaj o cäjut na che lanza,” ―cächaˈ. 21 ¡Sibalaj xibibal ri xilitajic! Je riˈ chi ri ka mam Moisés xubij: “Quinbirbitic rumal chi sibalaj quinxej wib,” ―xchaˈ.

22 Ri ix cˈut ix opaninak cho ri nimalaj juyub Sión, cho ru tinimit ri cˈaslic Dios, ri Jerusalén ri cˈo chilaˈ chicaj, jawijeˈ e cˈo wi qˈuia mil ángeles. 23 We ángeles riˈ qui mulim quib chukˈijilaxic ri Dios. Ix opaninak cˈu ix cucˈ ri ralcˈual ri Dios ri tzˈibtal ri qui biˈ chilaˈ chicaj. Ri ix opaninak cho ri Dios ri Kˈatal Tzij ri cˈo pa qui wiˈ conojel. I mulim cˈu iwib cucˈ ri canimaˈ ri utzalaj tak winak ri banom utz che ri qui cˈaslemal rumal ri Dios. 24 Ri ix cˈut, ix opaninak rucˈ ri Jesús ri cojol tzij ri xuban ri cˈacˈ trato. Are cuˈl i cˈux chrij ru quiqˈuel ri xuchicoj ri Areˈ. Are quiqˈuel waˈ ri cukˈalajisaj ri utz na chuwäch ri cukˈalajisaj ru quiqˈuel ri ka mam Abel.

25 Chiwila baˈ iwib, miwetzelaj u wäch ri Jun ri tajin cächˈawic, xane chitatabej. Man cˈo tä jun chque ri winak aj Israel ri xcowinic xutoˈ rib aretak xquetzelaj u wäch ri Dios ri xeupixbaj waral cho we uwächulew rumal ri ka mam Moisés. We je riˈ, ¿a cujcowin ne lo uj cäkatoˈ kib we cäketzelaj u wäch ri Jun ri cujupixbaj lok chilaˈ chicaj? ¡Man cujcowin taj! 26 Ru chˈabal ri Dios ri xtataj pa ri ojer tak kˈij xuyacyaˈ ruwächulew. Cämic cˈut cubij ri Dios: “Jumul chic man xuwi tä chi ruwächulew quinyacyaˈ, xane xukujeˈ ri caj,” ―cächaˈ. 27 Aretak cubij “jumul chic”, quel cubij waˈ chi ri Dios cusach na qui wäch ri jastak ri e u banom ri cuyaˈ queslabic, cäcanaj cˈu na canok ri man cuyaˈ taj cäslabisaxic. 28 Ru takanic ri Dios ri cäpe na pa ka wiˈ, man cˈo tä jun cäcowinic quelsanic. Rumal riˈ, kaya baˈ maltioxinic che ri Dios, kakˈijilaj cˈut. Kaxej baˈ kib chuwäch, nim cˈu kila wi. Are cˈu waˈ ri cäkaj chuwäch ri Areˈ. 29 Je riˈ, rumal chi ri ka Dios are jeˈ jas jun kˈakˈ ri cusach u wäch ronojel.

Error: Book name not found: Amos for the version: Quiché, Centro Occidental
SAN LUCAS 1:39-80

Ri al María copan cho rachoch ri nan Elisabet

39 Pa tak ri kˈij riˈ xel bic ri al María cho ja, xeˈ aninak pa jun tinimit ri cˈo pa tak ri u juyubal ri Judea. 40 Xoc cˈu bic pa rachoch ri tat Zacarías, xuya rutzil u wäch ri nan Elisabet ri rixokil. 41 Ri nan Elisabet, aretak xuta ru tzij ri al María, xslab cˈu ri ral pa ru cˈux. Xkaj ri Lokˈalaj Espíritu puwiˈ ri nan Elisabet, xtakan cˈu pa ranimaˈ. 42 Co xchˈaw ri nan Elisabet, xubij che ri al María: Ri at cˈut at tewchim na rumal ri Dios chquiwäch conojel ixokib. U tewchim na ri awal at xukujeˈ, ―cächaˈ. 43 ¿Jas lo waˈ chi ri Dios cuban jun nimalaj utzil chwe in, chi ru nan ri Kajaw xpe wucˈ? ―cächa ri nan Elisabet. 44 Chanim riˈ aretak xinto chi xatchˈawic, ri wal xquicotic, xslab pa nu cˈux. 45 Utz awe at ri xatcojon che ri Kajaw Dios, rumal chi kas tzij cäbantaj na ri xbix chawe rumal ri Dios, ―xcha ri nan Elisabet che ri al María.

46 Xubij ri kˈapoj al María:
    Quinnimarisaj u kˈij ri Kajaw Dios.
47     Cäquicot cˈu ri wanimaˈ
rumal ri Dios ri Toˈl We.
48     Quinquicotic rumal chi ri Dios
xcaˈy chwe in ru patäninel ri man
nim tä nu banic.
    Conojel winak cäquibij na chwe
pa tak ri kˈij ri junab ri quepetic
chi utz we.
49     Je riˈ cäquibij na rumal rech waˈ
chi ri Dios ri sibalaj cˈo u chukˈab
u banom nimak tak utzil chwe.
    Sibalaj lokˈ ri Dios, sibalaj lokˈ
ru biˈ ri Areˈ, ―cächa ri al María.
    50 Amakˈel ronojel kˈij cutokˈobisaj na
qui wäch conojel winak
ri nim cäquil wi ri Areˈ,
ri cäquixej quib chuwäch.
51     U cˈutum ri nimalaj u chukˈab
chquiwäch conojel. Xukasaj qui kˈij
ri winak ri cäquichomaj
chi sibalaj nim qui banic, ―cächaˈ.
    52 Xeresaj ri takanic pa qui kˈab
ri nimak qui banic,
xuya cˈu waˈ chque ri winak
ri man nim tä queil wi.
53     E qˈuia ri utzil ri xuban ri Dios
chque ri mebaˈib,
ri winak ri quenumic.
    Ri Dios xubij chque ri kˈinomab:
Jix, man cˈo tä iwe ix, ―xcha chque, ―cächaˈ.
    54 Xtoban chque ri winak aj Israel,
ri patänil tak re ri Dios.
    Man xsach tä pu jolom ri Dios
ru tokˈobisaxic qui wäch.
55     Jeˈ xuban waˈ rumal chi jeˈ xuchiˈj
chque ri katiˈt ka mam,
    che ri ka mam Abraham
xukujeˈ ri rachalaxic ri areˈ
amakˈel pa tak ri kˈij ri junab
ri quepetic, ―xcha ri al María.

56 Craj oxib icˈ xcanaj na can ri al María rucˈ ri nan Elisabet. Te cˈu riˈ xtzelej bic, xeˈ cho rachoch.

Quil u wäch ri a Juan Kasal Jaˈ

57 Aretak xopan ri kˈij ri cutzir ri nan Elisabet, xril cˈu u wäch jun ral ala. 58 Ri u cˈul tak ja ri nan Elisabet xukujeˈ ri rachalaxic, aretak xquito chi ri Kajaw Dios sibalaj xutokˈobisaj u wäch ri nan Elisabet, xequichˈabej, xequicot cˈu rucˈ. 59 Chuwajxak kˈij cˈut xebeˈ chucojic ri retal ri ojer u trato ri Dios che ru cuerpo ri acˈal. Xcaj cˈut xquicoj Zacarías che ru biˈ, junam rucˈ ru biˈ ru tat. 60 Xchˈaw cˈu ru nan, xubij chque: ¡No! ―cächaˈ. Ru biˈ ri cäkacoj chrij ri acˈal are Juan, ―xcha chque.

61 Xquibij cˈu che: ¿Jas che? Man cˈo tä jun chque ri achalal la ri jeˈ u biˈ waˈ, ―xecha che.

62 Xak pa memal xquichˈabej ru tat ri acˈal, xquitaˈ che: ¿Jas u biˈ ri acˈal cäcoj la? ―xecha che. 63 Ri tat Zacarías xutaˈ jun wuj rech cätzˈibanic. Xutzˈibaj cˈu waˈ, xubij: “Juan ru biˈ ri acˈal,” ―xcha pa ri tzˈibanic. Conojel xquicajmaj waˈ. 64 Xak cˈu teˈtalic xtzelej ru chˈabal ri tat Zacarías, xcowin chic cätzijonic. Xtzijon cˈut, xunimarisaj u kˈij ri Dios. 65 Sibalaj xquixej quib conojel ri qui cˈul tak ja, xquicajmaj waˈ. Ronojel ri xucˈulmataj jelaˈ xtzijox apan pa tak ronojel ri juyub re Judea. 66 Conojel ri winak ri xetowic xechoman pa que wi, xquibij: ¿Jas lo cuban waˈ we acˈal riˈ? ―xechaˈ.

Jeˈ xquibij waˈ rumal chi kˈalaj chi cˈo ri Kajaw Dios rucˈ ri acˈal.

Ri tat Zacarías cubixoj jun bix rech kˈalajisanic

67 Kajinak ri Lokˈalaj Espíritu puwiˈ ri tat Zacarías ru tat ri ala, xkˈalajisanic, xubij:
68     Quinya baˈ u kˈij ri Kajaw
ri ka Dios uj, uj riˈ ri winak
aj Israel, rumal chi xulic,
    xpe che ka toˈic uj, uj cˈu riˈ
ri winak re ri u tinimit.
69     Xuya cˈu chke jun Toˈl Ke
ri sibalaj cˈo u chukˈab.
    Are cˈu waˈ jun chque ri rachalaxic
ri ka mam David, patänil re ri Dios, ―cächa riˈ.
    70 Are waˈ ri xuchiˈj lok ri Dios
cumal ri lokˈalaj tak kˈalajisal tak
re ru Lokˈ Pixab
pa ri ojer tak kˈij canok.
71     Xubij chi cujutoˈ na chquiwäch
ri ka cˈulel, che ka toˈic
pa qui kˈab,
xukujeˈ pa qui kˈab conojel
ri queetzelan ka wäch, ―cächa ri tat Zacarías.
    72 Xukujeˈ xubij chi cutokˈobisaj na
qui wäch ri katiˈt ka mam,
    xukujeˈ chucˈutic chquiwäch
chi xnaˈtaj che ri Areˈ ri Lokˈalaj Trato
ri xuchiˈj chque.
73     Are cˈu waˈ ri Kas Tzij ri u bim
che ri ka mam Abraham, ―cächaˈ.
    74 Je riˈ rech aretak uj esam chic
pa qui kˈab ri ka cˈulel,
    cuyaˈ cujpatänin che ri Dios,
man cäkaxej tä chi kib,
75     xukujeˈ rech jicom ri kanimaˈ
cujpatänin che, ka jachom kib
pu kˈab ri Dios pa tak ronojel
ri kˈij re ri ka cˈaslemal, ―cächa riˈ.
    76 At cˈut, alaj acˈal, cäbix na
kˈalajisal re ru Lokˈ Pixab
ri Dios aj Chicaj chawe,
    rumal chi catnabej na chuwäch ri Kajaw
chubanic jicom che ru be.
77     At cˈut catyoˈw na retamaxic
ri u tobanic ri Dios chque ri winak
re ri u tinimit, xukujeˈ
chi cäsach na ri qui mac, ―cächaˈ.
78     Ri ka Dios sibalaj quel u cˈux chke.
Rumal riˈ cutak na lok ri Kajaw Jesús
kucˈ uj. Sibalaj jeˈl cˈu ri Areˈ jeˈ
jas ru sakilal ri kˈij aretak cäsakiric.
79     Cuya na sakilal pa canimaˈ ri winak
ri jeˈ ta ne e cˈo pa ri kˈekumal
rumal ri qui mac,
cäquixej cˈu quib cho ri cämical.
Cäcˈoji na che cˈamal ka be
pa ri be ri cuxlan wi ri kanimaˈ, ―xcha ri tat Zacarías.

80 Ri a Juan xqˈuiyic, sibalaj cˈo u chukˈab ri xyiˈ che rumal ri Lokˈalaj Espíritu. Xcanaj can pa tak ri juyub ri sibalaj cätzˈinowic cˈä pa ri kˈij ri xucˈut rib chquiwäch ri winak aj Israel.