Print Page Options
Previous Prev Day Next DayNext

Chronological

Read the Bible in the chronological order in which its stories and events occurred.
Duration: 365 days
Quiché, Centro Occidental (QUT)
Version
ROMANOS 8-10

Waral cäkil wi ri cˈaslemal ri cuya ri Lokˈalaj Espíritu

Cämic cˈut, ri winak ri xa e jun chic rucˈ ri Cristo Jesús, man cäkˈat tä na tzij pa qui wiˈ chi cäcˈäjisax qui wäch. E are cˈu tak waˈ ri man cäcaˈn tä ri qui rayibal ri man utz taj, xane are cäcaˈno jas ri craj ri Lokˈalaj Espíritu. Ri pixab cˈut ri rech ri Lokˈalaj Espíritu ri cuya cˈaslemal rumal ri Cristo Jesús, are xinesan pu kˈab ri pixab re ri mac xukujeˈ re ri cämical. Ri Dios xubano jachique ri man xcowin tä chubanic ri Pixab ri xutzˈibaj ri ka mam Moisés. Ri Pixab riˈ man cˈo tä u chukˈab chuqˈuexic ri qui cˈaslemal ri winak. Ri Dios cˈut xutak lok ru Cˈojol ri ya winak chic, xucoj cˈu che sipanic chutojic ri ka mac. Xutak lok jeˈ ta ne are xa jun winak ajmac. Je riˈ ri Dios xucˈäjisaj u wäch ri mac rumal ru cämical ri Jesús. Jeˈ xuban waˈ ri Dios rech ri uj cujcowin chubanic jas ri cätakan wi ri Pixab, man cäkaˈn tä chi cˈut xa jas ri cäkaj uj, xane are cäkaˈno jas ri craj ri Lokˈalaj Espíritu.

Ri winak cˈut ri cäcaˈno xak jas ri cäcaj ri e areˈ, are queboc il chubanic ri qui rayibal ajuwächulew. Are cˈu ri cäcaˈno jas ri craj ri Lokˈalaj Espíritu, are queboc il chubanic jas ri craj ri Areˈ. Ri coc il jun chubanic ri ka rayibal ajuwächulew cäcˈaman bi waˈ pa ri cämical. Are cˈu ri coc il jun chubanic jas ri craj ri Lokˈalaj Espíritu cuban chi curik na cˈaslemal, xukujeˈ cubano chi cuxlan ri ranimaˈ. Ri winak ri xa cäquichomaj u banic ri qui rayibal ajuwächulew cäcaˈn qui cˈulel che ri Dios rumal chi man quecowin taj queniman che ru Pixab ri Dios, xukujeˈ man cäcaj taj. Rumal riˈ ri winak ri cäcaˈno xak jas ri cäcaj ri e areˈ, man cuyaˈ taj cäkaj ri qui cˈaslemal chuwäch ri Dios.

Ri ix cˈut man benak tä iwanimaˈ chubanic xak jas ri quiwaj ix, xane are quibano jas ri craj ri Lokˈalaj Espíritu, we kas cˈo ri Espíritu rech ri Dios pa ri iwanimaˈ. Jachin cˈu ri man cˈo tä ri Espíritu rech ri Cristo pa ranimaˈ, man rech tä ri Cristo riˈ. 10 We ri Cristo cˈo pa iwanimaˈ, pune baˈ cäcäm na ri i cuerpo rumal ri mac, cäcˈasi cˈu ri iwespíritu rumal chi xjicomataj ri iwanimaˈ cho ri Dios. 11 We pa ri iwanimaˈ ix cˈo wi ri Espíritu rech ri Dios ri xcˈastajisan ri Jesús chquixol ri cäminakib, ri Dios are cäyoˈw na cˈacˈ u cˈaslemal ri i cuerpo ri xa cäcämic. Jeˈ cuban waˈ rumal ri Lokˈalaj Espíritu rech ri Areˈ ri cˈo pa iwanimaˈ.

12 Je cˈu riˈ, kachalal, cˈo ri rajwaxic cäkaˈno, man are tä cˈu ru banic xak jas ri cäkaj uj. 13 We cˈu ri ix quiban xak jas ri quiwaj ix, quixcäm na. We cˈu rumal ri Lokˈalaj Espíritu quicämisaj ri i rayibal ri man utz taj, quixcˈasi na.

14 Conojel cˈu ri cˈamom qui be rumal ri Espíritu rech ri Dios, e are waˈ ralcˈual ri Dios. 15 Ri Espíritu ri yoˈm chiwe rumal ri Dios man are tä jun espíritu ri xak ix u cojom che tak patäninelab ri xukujeˈ cuban chiwe chi quixej iwib, xane are ri Lokˈalaj Espíritu ri xubano chi ix ralcˈual ri Dios. Ri Espíritu riˈ cuya chke chi cäkabij: “¡Ka Tat!” che ri Dios. 16 Tzare cˈu we Espíritu riˈ cubij pa ri kanimaˈ chi uj ralcˈual chi ri Dios. 17 Rumal chi uj ralcˈual ri Dios, yaˈtalic chi cäyiˈ ke ri echbal ri xuchiˈj ri Dios, cäkacˈam cˈu na waˈ junam rucˈ ri Cristo. Je riˈ we junam cäkarik cˈäx rucˈ ri Cristo, rech junam rucˈ ri Areˈ cänimarisax na ka kˈij.

18 Ri in cˈut quinchomaj chi ri cˈäx ri tajin cäkarik pa tak we kˈij cämic, man cäjunamataj tä waˈ rucˈ ri nimarisabal ka kˈij ri cäyiˈ na chke pa tak ri kˈij ri junab ri quepe na. 19 Ronojel cˈu ri banom rumal ri Dios xak reyeˈm chi cäpe ri kˈij aretak quekˈalajisax na jachin tak ri e ralcˈual ri Dios. 20 Je riˈ, rumal chi ronojel ri banom rumal ri Dios, xkˈat tzij puwiˈ chi man cˈo tä u patän. Man are tä cˈu waˈ ri u rayibal, xane are ri Dios xbanow che. Pune je riˈ, cˈo jas ri cäreyej na. 21 Are laˈ chi cäpe na ri kˈij aretak ronojel ri banom rumal ri Dios cätzokopitaj na, man cäcanaj tä chi can pu kˈab ri cämical, cänimarisax cˈu na u kˈij junam cucˈ ri e ralcˈual ri Dios. 22 Cämic riˈ, ketam chi ronojel ri banom rumal ri Dios quel chˈuj, cˈo pa kˈoxom, jeˈ jas ru kˈoxom jun yawab ixok. 23 Man xuwi tä cˈu ri banom rumal ri Dios quel chˈuj, xane ri uj xukujeˈ ri yoˈm ri Lokˈalaj Espíritu chke, ri nabe kechbal ri xuya ri Dios. Ri uj xukujeˈ cäkˈoxow kanimaˈ, keyeˈm cˈut jampaˈ cujkˈalajisax chi uj kas ralcˈual ri Dios, rech quel ri ka cuerpo pu kˈab ri cämical. 24 Xkarik ru tobanic ri Dios rumal chi cˈo ri xcuˈbi wi ka cˈux. We cäcuˈbi u cˈux jun chrij ri tajin cäril chic, man cuˈlbal cˈux tä riˈ. Ri tajin cäril chic man rajwaxic tä riˈ chi cäreyej na. 25 We cˈu ri keyeˈm are ri mäjaˈ cäkilo, rajwaxic chi rucˈ paciencia cujeyen na che.

26 Ri uj man cˈo tä ka chukˈab. Tzare cˈu ri Lokˈalaj Espíritu cujtoˈwic. Man ketam taj cäkaˈn orar, man cäkachˈob tä cˈut jas ri rajwaxic cäkataˈ che ri Dios, tzare cˈu ri Lokˈalaj Espíritu cäbochiˈn che ri Dios pa ka wiˈ rucˈ okˈej ri man cujcowin tä uj cäkabij rucˈ ri ka tzij. 27 Are cˈu ri Dios ri cäcaˈy pa tak kanimaˈ, ri Areˈ retam jas ri craj cubij ri Lokˈalaj Espíritu, rumal chi ri Lokˈalaj Espíritu cubochiˈj ri Dios jas ru rayibal ri Areˈ pa qui wiˈ ri winak ri e rech.

Waral cäkil wi chi cujchˈacan na puwiˈ ronojel

28 Ketam cˈut chi ri Dios cubano chi utz quel na ronojel ri cäpe pa qui wiˈ ri winak ri lokˈ cäquil wi ri Areˈ. E are cˈu tak waˈ ri winak ri e siqˈuim rumal ri Areˈ jas ri u chomam lok. 29 Conojel cˈu ri xetamax qui wäch rumal ri Dios ojer, e are tak waˈ xeuchaˈ rech quejunamataj na rucˈ ru Cˈojol. Je riˈ xubano rech ru Cˈojol coc che nabeal chquixol qˈuia winak ri cachalal quib. 30 Ri xechaˈtaj rumal ri Dios ojer e areˈ tak waˈ xeusiqˈuij, ri xeusiqˈuij e areˈ tak waˈ ri xujicomaj canimaˈ, ri xujicomaj canimaˈ cˈut, e areˈ tak waˈ xunimarisaj qui kˈij junam rucˈ ri Areˈ.

31 ¿Jas cˈu ri cäkabij chrij waˈ? Cäkabij cˈut: We ri Dios are cˈo pa ka wiˈ, man cˈo tä jun ri cuyaˈ cuyac rib chkij. 32 Ri Dios man xukˈil tä rib chuyaˈic ri u Cˈojol, xane xujach pa ri cämical rumal kech uj nimalaj konojel. ¿A mat cˈu cuya ri Areˈ junam rucˈ ri u Cˈojol ronojel ri cajwataj chke? ¡Jeˈ, je riˈ! 33 ¿Jachin ta ri cäcowinic cumol ka mac uj, ri uj chaˈtal rumal ri Dios? Ri Dios cˈut u bim chkij chi jicom kanimaˈ. 34 ¿Jachin ta lo ri cuyaˈ cukˈat tzij pa ka wiˈ chi cäcˈäjisax ka wäch? Are cˈu ri Cristo xcäm che ka qˈuexwäch. Man xuwi tä waˈ, xane xukujeˈ xcˈastaj chquixol ri cäminakib. Tˈuyul ri Areˈ cämic pa ru wiquiäkˈab ri Dios, tajin cˈu cäbochiˈn pa ka wiˈ cho ri Dios. 35 ¿Jachin ta lo ri cäcowinic cujtasow chrij ri rutzil ranimaˈ ri Cristo? ¡Man cˈo taj! Pune cˈu cäkarik ri cˈäx, pune cäpe ri bis, pune cˈo winak ri cäquetzelaj ka wäch, pune cäkarik numic, pune man cˈo tä chi katzˈiak ri cäkajalbej, pune xa jubikˈ man cujcämic, pune cˈu cujcämisaxic, man cˈo tä ri cäcowinic cujtasow chrij ri rutzil ranimaˈ ri Cristo. 36 Cubij cˈu ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic:

Rumal ech la uj cˈo cho ri cämical
amakˈel ronojel kˈij.
Jeˈ cäban chke jas ri cäban
chque ri chij ri quecˈam bi pa pilic, ―cächaˈ. 37 Pa ronojel cˈu tak waˈ ri cˈäx ri cäkariko, cujchˈacan na, rumal ru tobanic ri Jun ri cujraj. 38 Rumal riˈ nu jiquibam nu cˈux chi man cˈo tä jas ri cäcowinic cujtasow chrij ri rutzil ranimaˈ ri Dios. Man are tä ri cämical, man are tä ri cˈaslemal, man are tä ri ángeles, man are tä cˈu niqˈuiaj ri cˈo takanic pa qui kˈab, xukujeˈ ri cˈo qui chukˈab ri man queilitaj taj. Man are tä ri cˈo pa tak ri kˈij cämic, o ri cäcˈoji na pa tak ri kˈij ri quepetic. 39 Man cˈo tä jas ri cˈo chicaj, man cˈo tä jas ri cˈo pulew, man cˈo tä cˈu jun jasach chic ri banom rumal ri Dios ri cäcowinic cujutas chrij ri rutzil ranimaˈ ri Dios ri u cˈutum chkawäch rumal ri Cristo Jesús ri Kajaw.

Waral cäkil wi chi ri winak aj Israel e chaˈtal rumal ri Dios

Tajin quinbij ri kas tzij rumal chi in cojoninak che ri Cristo. Man quinban tä cˈu tzij. Quinnaˈ pa wanimaˈ chi kas tzij ri tajin quinbij rumal ri Lokˈalaj Espíritu ri cätakan pa wanimaˈ. Sibalaj quinbisonic, amakˈel cˈut cäkˈoxow ri wanimaˈ rumal ri cˈäx ri qui rikom ri nu winakil. Cwaj ta ne in, pune baˈ cäpe cˈäx pa nu wiˈ rumal ri Dios chi quintastaj in chrij ri Cristo we rajwaxic che qui toˈic ri nu winakil. Ri e areˈ e aj Israel, ri Dios cˈut xuban ralcˈual chque. Ri Dios ri sibalaj nim u kˈij xcˈoji cucˈ, xukujeˈ xeuban tak tratos cucˈ. Xuya ru Pixab chque rumal ri Moisés, xubij cˈu chque jas u banic ri kˈijilanic pa ri nimalaj rachoch Dios. Cˈo qˈuia ri xuchiˈj chque. Conojel waˈ we winak riˈ e calcˈual can ri ka mam aj Israel ojer, chquixol cˈu ri e areˈ xil wi u wäch ri Cristo ri xcˈoji cho ruwächulew. Ri Areˈ are Dios ri cätakan puwiˈ ronojel. ¡Amakˈel ronojel kˈij cˈut chyoˈk u kˈij! Amén.

Man xa tä cˈu mat jeˈ xel wi ri xuchiˈj lok ri Dios chque ri winak aj Israel, xane rumal chi man conojel tä ri calcˈual can ri ojer ka mam aj Israel kas e rech ri Israel ru tinimit ri Dios. Man conojel tä ri rachalaxic ri ka mam Abraham ri xil qui wäch kas e ralcˈual ri Dios. Xubij cˈu ri Dios che: “Rumal ri Isaac quecˈoji na uwiˈ tak a mam,” ―xuchixic. Quel cubij waˈ chi man conojel taj e ralcˈual ri Dios, pune cäquibij chi e areˈ aj Israel. Xane jachin tak ri cäquicoj pa canimaˈ ri xuchiˈj lok ri Dios, e are waˈ kas e ralcˈual ri Dios rumal ri xubij ri Dios che ri ka mam Abraham. Ri xuchiˈj ri Dios che ri ka mam Abraham are waˈ, xubij cˈu che: “Pa ri kˈij riˈ pa ri jun junab chic quintzelej na lok. Are chiˈ cˈut ri Sara cäril na u wäch jun ral ala,” ―xcha che.

10 Man xuwi tä cˈu waˈ. Ri quieb ral ala ri Rebeca xa jun ri qui tat, are ri Isaac ri ka mam ojer. 11-13 Aretak mäjok quil qui wäch we quieb acˈalab riˈ, mäjok cäcaˈn jun utzil o jun etzelal, ri Dios xubij che ri Rebeca: “Ri nabeal coc na che patänil re ru chakˈ,” ―xcha che. Junam waˈ rucˈ ri cubij ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic: “Lokˈ xinwil wi ri Jacob, are cˈu xinwetzelaj u wäch ri Esaú,” ―cächaˈ. Je riˈ xujiquiba u bixic chi ri Dios cächomanic jachin ri craj cuchaˈ. Queusiqˈuij jachin tak ri craj, man rumal tä cˈu ri quecowin chubanic.

14 ¿Jas cˈu ri cäkabij? ¿A cäkabij chi ri Dios man cuban tä ri jicomal? ¡Man jeˈ taj! 15 Xubij cˈu ri Dios che ri ka mam Moisés: “Quel na nu cˈux che jachin ri cwaj quel wi nu cˈux, quintokˈobisaj cˈu na u wäch jachin ri cwaj quintokˈobisaj u wäch,” ―xcha che. 16 Rumal riˈ man are tä cächaˈ ri jun ri sibalaj craj cächaˈic, o ri jun ri sibalaj cucoj u chukˈab, xane ri Dios are quilowic jachin ri craj cutokˈobisaj u wäch. 17 Cubij ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic chi ri Dios xubij che ri tat Faraón ri nim takanel puwiˈ ri Egipto: “Xatincoj che nim takanel rech awumal at quincˈut ri nu chukˈab chquiwäch ri winak, rech quetamax nu wäch cho ronojel ruwächulew,” ―xchaˈ. 18 Je riˈ ri Dios cutokˈobisaj u wäch jachin ri craj cutokˈobisaj u wäch, xukujeˈ cucowirisaj ri ranimaˈ jachin ri craj jeˈ jas ri xuban che ri tat Faraón.

19 Jun chiwe cubij cˈu chwe: “We je riˈ, ¿jas che ri Dios cubij chi are qui mac ri winak? ¿Jachin ta cˈu lo ri cäcowinic cukˈatej u wäch ri Dios?” ―cächa na. 20 E ri at, ¿jachin lo ri at chi ri at cacˈulelaj u wäch ri Dios? ¿A cubij lo ri boˈj che ri xbanowic: “¿Jas che jeˈ xban la waˈ chwe?” ―¿a cächa lo che? ¡Man jeˈ taj! 21 ¿A mat are cäban re ri banal boˈj jas ri craj cuban che ri ulew? We craj cuban jun lak ri cäcoj pa tak nimakˈij, o we craj cuban jun lak ri cäcoj ronojel kˈij, are riˈ cäban re.

22 Ri Dios cˈut xraj xuya jun cˈutbal chrij ri royowal xukujeˈ ru chukˈab. Rumal riˈ xuchajij nimalaj paciencia cucˈ ri winak ri yaˈtal chque chi cäcˈäjisax qui wäch, ri xa cäsach na qui wäch. 23 Jeˈ xuban ri Dios waˈ rech kumal uj cucˈut chquiwäch conojel chi sibalaj nim u kˈij ri Areˈ, kumal uj ri winak ri xel u cˈux chke, ri uj ri chaˈtal rumal ojer lok rech cänimarisax ka kˈij junam rucˈ ri Areˈ. 24 Ri Dios cˈut xujusiqˈuij, jujun chquixol ri winak aj Israel, jujun chic chquixol ri winak ri man e aj Israel taj. 25 Jeˈ jas ri cubij chupam ri wuj ri xutzˈibaj ri Oseas, jun kˈalajisal re ru Lokˈ Pixab ri Dios:

Ri winak ri man aj nu tinimit taj,
quinbij na “nu tinimit” chque.
Ri winak ri nabe man lokˈ taj xeinwil
wi, quinbij na chque:
“¡Ix riˈ ix nu lokˈ!” ―quincha na.
26 Jawijeˈ ri xubij wi chque:
“Ri ix man ix nu tinimit taj”,
chilaˈ cäbix wi na chque
chi e ralcˈual ri cˈaslic Dios, ―cächa na chque. 27 Ri Isaías cˈut ri kˈalajisal re ru Lokˈ Pixab ri Dios xchˈaw chquij ri winak aj Israel, xubij: “Pune ta ne ri qui qˈuial ri winak aj Israel are junam rucˈ ru qˈuial ri senyäb ri cˈo chiˈ ri mar, xak cˈu e quieb oxib chque ri cäquirik na ru tobanic ri Dios. 28 Je riˈ, rumal chi ri Dios cuban na chanim jas ri xubij, cuban cˈu na waˈ pa qui wiˈ conojel ri winak ri e cˈo cho ruwächulew,” ―xchaˈ. 29 Jeˈ jas ri u bim canok ri ka mam Isaías ojer:
We ta ri Nimalaj ka Dios ri cˈo u takanic
puwiˈ ronojel mat xujutoˈ rech e cˈo can kalcˈual,
xsach ta ka wäch riˈ jas ri tinimit Sodoma,
uj junam ta riˈ rucˈ ri tinimit Gomorra, ―xchaˈ.

Waral cäkil wi chi xuwi rumal ri cojonic cäjicomataj ri kanimaˈ cho ri Dios

30 ¿Jas cˈu ri cäkabij chrij waˈ? Cäkabij chi ri winak ri man e aj Israel taj, ri man xquitzucuj taj chi xjicomataj ri canimaˈ cho ri Dios, e areˈ xjicomataj ri canimaˈ cho ri Dios rumal ri cojonic. 31 Are cˈu ri winak aj Israel ri xcuˈbi qui cˈux chrij jun pixab rech rumal ri pixab riˈ cäjicomataj ri canimaˈ cho ri Dios, man e cowininak tä cˈut chubanic ri cubij ri pixab. 32 ¿Jas che? Rumal chi ri e areˈ man xecojon taj. Xane xquichomaj chi rumal ru banic ri cubij ri Pixab cäjicomataj ri canimaˈ cho ri Dios. Rumal riˈ xa xetzak puwiˈ ri “abaj ri cäquichakˈij quib ri winak chrij.” 33 Are cˈu waˈ ri abaj ri cubij ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic:

Ri in quinya na pa ri nu tinimit Sión
Jun ri jeˈ jas jun abaj ri cäquichakˈij
quib ri winak chrij, jun nimalaj abaj waˈ
ri xa quetzak rumal, ―cächaˈ.
Jachin ri cäcojon che ri Areˈ
man cäkˈoxow tä na ri ranimaˈ, ―cächa riˈ.

10 Kachalal, ri kas quinrayij pa wanimaˈ aretak quinban orar pa qui wiˈ ri winak aj Israel, are laˈ chi ri e areˈ cäquirik ta na ru tobanic ri Dios. Ri in quinbij ri wilom chquij ri winak aj Israel, chi ri e areˈ sibalaj cäcaj quepatänin che ri Dios, xak xuwi chi man kas tä cäquichˈobo jas ri tajin cäcaˈno. Man quetam tä cˈut jas ri cuban ri Dios rech cäjicomataj ri canimaˈ ri winak cho ri Areˈ. Xane qui tzucum jas cäcaˈn ri e areˈ pa que wi chujicomaxic ri canimaˈ cho ri Dios. Man queniman tä cˈu che ri takaninak wi ri Dios. Rucˈ ri Cristo cˈut cäqˈuis wi ronojel ri Pixab ri xutzˈibaj ri ka mam Moisés, rech conojel ri quecojon che ri Cristo cäjicomataj ri canimaˈ cho ri Dios.

Ri ka mam Moisés xchˈaw chrij ri u jicomaxic ri ranimaˈ jun winak cho ri Dios rumal ru banic ri cubij ri Pixab. Je waˈ xutzˈibaj: “Ri winak ri cuban ronojel ri cubij ri Pixab, are u cˈaslemal waˈ,” ―xchaˈ. Are cˈu we rumal ri cojonic jun winak cäjicomataj ri ranimaˈ cho ri Dios, je waˈ cubij: “Mabij pa rawanimaˈ: ¿Jachin cäpaki chicaj?” We jeˈ cabij waˈ, quel cubij chi cawaj cabano chi ri Cristo cäkaj lok cho ri ulew. “Mabij cˈut: ¿Jachin ri cäkaj bi pa ri nimalaj jul ri sibalaj naj u pam?” We jeˈ cabij waˈ, quel cubij chi cawaj cabano chi ri Cristo cäpaki lok chquixol ri cäminakib. ¿Jas cˈu ri cubij? “Ru Lokˈ Pixab ri Dios nakaj cˈo wi chawe, cˈo pa ra chiˈ, cˈo pa awanimaˈ.” We tzij riˈ are waˈ ru Lokˈ Pixab ri Dios chrij ri cojonic che ri Cristo. Are cˈu waˈ ri cäkatzijoj. We cakˈalajisaj chi ri Jesús are Kajaw, xukujeˈ cacoj pa ri awanimaˈ chi ri Dios xucˈastajisaj ri Jesús chquixol ri cäminakib, carik na ru tobanic ri Dios. 10 Pa ri kanimaˈ cujcojon wi rech cäjicomataj ri kanimaˈ cho ri Dios, rucˈ cˈu ri ka chiˈ cäkakˈalajisaj chi cujcojon che ri Jesucristo rech cäkarik ru tobanic ri Dios.

11 Cubij cˈu ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic: “Apachin ri cäcojon che ri Cristo man cäkˈoxow tä na ri ranimaˈ,” ―cächaˈ. 12 Man cˈo tä qui jalbem quib ri winak aj Israel cucˈ ri winak ri man aj Israel taj. Tzare cˈu ri Kajaw Dios are Cajaw conojel. Ri Areˈ cˈut cuya nimalaj tewchibal pa qui wiˈ conojel ri cäquitaˈ tokˈob che. 13 Jeˈ jas ri cubij ri Tzˈibtalic: “Conojel ri cäquitaˈ tokˈob che ri Kajaw Jesús cäquirik na ru tobanic ri Dios,” ―cächaˈ. 14 ¿A cuyaˈ ta cˈu riˈ cäquitaˈ tokˈob che ri Kajaw Jesús we mäjaˈ quecojon che ri Areˈ? ¿A cuyaˈ ta cˈu lo riˈ quecojon che we man qui tom u tzijol ri Areˈ? ¿A cuyaˈ ta cˈu riˈ cäquita u tzijol we man cˈo tä jachin ri cätzijon chque? 15 ¿A cuyaˈ ta cˈu riˈ quebeˈ chutzijoxic ru Lokˈ Pixab ri Dios we ta mat e takom bic? Cubij cˈu ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic: “¡Sibalaj jeˈl ri copanic ri queyoˈw ru Lokˈ Pixab ri Dios ri cuya uxlanem pa canimaˈ ri winak, ri cäquitzijoj ri Utzalaj Tzij re ri Evangelio!” ―cächaˈ.

16 Man conojel tä cˈut cäquitatabej ri Utzalaj Tzij re ri Evangelio. Are cˈu waˈ ri cubij ri ka mam Isaías: “Kajaw, ¿jachin ri cojoninak che ru Lokˈ Pixab ri Dios ri ka tzijom?” ―cächaˈ. 17 Je cˈu riˈ ri winak cäcojonic aretak cuta ri tzij. Are cˈu ri tzij ri cuto are ru Lokˈ Pixab ri Dios chrij ri Cristo.

18 Quinbij cˈut: ¿A xa man xquita tä ru Lokˈ Pixab ri Dios? Qui tom, cubij yaˈ ru Lokˈ Pixab ri Dios ri Tzˈibtalic:
    Ri qui chˈabal, elinak u tzijol
cho ronojel ruwächulew,
    ri qui tzij opaninak cˈä chuqˈuisbal
u tzaˈm ruwächulew, ―cächaˈ. 19 Quinbij chi cˈu jumul: ¿A xa man cˈo tä quetam chrij waˈ ri winak aj Israel? ¡Quetam cˈut! Nabe cˈut xubij ri ka mam Moisés:
    Quinyac na iwoyowal rech cuban cˈäx ri iwanimaˈ
chquij ri winak ri man are tä jun kas tinimit.
    Quinban na chi cäpe iwoyowal cumal ri winak
re jun tinimit ri man cäcaj taj cäquichˈobo, ―xchaˈ. 20 Ri ka mam Isaías kas chi sakil xubij:
    Xinriktaj cumal ri winak
ri man xinquitzucuj taj.
    Xincˈut wib chquiwäch winak
ri man in taj ri tajin quinquitzucuj, ―xchaˈ. 21 Cubij ri ka mam Isaías chquij ri winak aj Israel: “Ronojel ri jun kˈij xinlicˈ ri nu kˈab che qui siqˈuixic ri winak re jun tinimit ri man queniman tä chwe, ri xa quinquicˈulelaj,” ―cächa ri Dios.