Book of Common Prayer
―xcha ri Dios chque.
44 Ri ka nan ka tat ojer, aretak xquibinibej ri juyub ri cätzˈinowic, cˈo ri rachoch Dios cucˈ. Are waˈ ri banom rucˈ manta, ri cˈo wi ri tzˈalam tak abaj re ri Pixab. Jeˈ cˈu u banic waˈ jas ri xubij ri Dios che ri ka mam Moisés, aretak xubij che chi cuban jun rachoch Dios ri jeˈ u banic jas ri cˈutum chuwäch. 45 Ri ka nan ka tat ojer xquechbej waˈ we rachoch Dios riˈ pa qui kˈab ri qui nan qui tat ri e areˈ. Aretak cˈut ri winak riˈ rachiˈl ri tat Josué xeboquic, xecˈoji pa ri culew ri niqˈuiaj winak chic ri esam bi chquiwäch rumal ri Dios, xquicˈam bi ri rachoch Dios cucˈ. Xekˈijilan cˈu chupam cˈä pa ru kˈijol ri ka mam David ojer. 46 Ri nim takanel David nim xil wi rumal ri Dios, je riˈ chi xurik nimalaj utzil pa ru cˈaslemal. Rumal riˈ are u rayinic cuyac jun kas rachoch ri Dios. Are Dios waˈ ru Dios ri ka mam Jacob ojer xukujeˈ. 47 Are cˈu ri tat Salomón ru cˈojol ri tat David xyacow waˈ we ja riˈ che ri Dios aretak xoc che takanel. 48 Pune ri Nimalaj Dios aj Chicaj man cäcˈoji tä pa jun ja ri xa banom cumal winak, jas ri xubij ri kˈalajisal re ru Lokˈ Pixab ri Dios:
49 Ri caj are nu tˈuyulibal
ri quintakan wi puwiˈ ronojel,
are cˈu ri ulew jeˈ ta ne ruxlanibal
ri wakan.
¿Jas cˈu u wäch ri ja
ri quiwaj quiyac chwe?
―cächa ri Kajaw Dios,
¿o jawijeˈ cˈo wi ri uxlanibal
ri quinuxlan wi?
50 ¿A mat are ri in ri xinbanow
ronojel ri cˈolic? ―xcha ri Dios, ―xcha ri tat Esteban.
51 Ri tat Esteban xutakej u bixic chque ri qui nimakil ri winak: Ri alak sibalaj abajarinak ri animaˈ alak. Ri animaˈ alak man queniman tä che ri Dios, man coc tä cˈu ru tzij pa jolom alak. Alak xak junam cucˈ ri man e cojonelab taj. Ri alak amakˈel cäkˈatej alak u wäch ri Lokˈalaj Espíritu. Junam alak cucˈ ri mam alak ojer, ―cächaˈ. 52 ¿A cˈo lo jun chque ri kˈalajisal tak re ru Lokˈ Pixab ri Dios ri mat xban cˈäx che cumal ri mam alak ojer? Man cˈo tä jun, xane xequicämisaj ri xeyoˈw lok u bixic chi cäpe na ri Cristo ri Jicomalaj Patänil re ri Dios. Are cˈu waˈ ri xjach alak pa qui kˈab ri winak, xcämisaj alak. 53 Ru Pixab ri Dios ri xyiˈ nabe canok cumal ri ángeles che ri ka mam Moisés, are Pixab waˈ ri xyiˈ chech alak. Pune je riˈ, ri xuban ri Dios rech cäyataj ri Pixab pa kˈab alak, man cänimaj tä alak waˈ, ―xcha ri tat Esteban chque.
Cäcämisax ri tat Esteban cumal ri winak
54 Ri winak, aretak xquita waˈ we tzij riˈ, sibalaj xpe coyowal che ri tat Esteban, xquimutˈutˈej ri qui ware chrij chucˈutic ri nimalaj coyowal. 55 Are cˈu ri areˈ kajinak ri Lokˈalaj Espíritu puwiˈ, xcaˈy chicaj, xril cˈu ri jeˈlalaj u juluwem ri Dios, xukujeˈ xril ri Jesús, tacˈal pa ru wiquiäkˈab ri Dios. 56 Xubij cˈut: ¡Chilampe alak! ―xchaˈ. Quinwil ri caj jaktalic, xukujeˈ quinwil ri Ralcˈual ri Dios ri Kas Winak cˈo pa ru wiquiäkˈab ri Dios, ―xcha chque.
57 Ri nimak tak tataˈib xquitzˈapij ri qui xiquin, sibalaj co xquirakakej qui chiˈ. Xak jun xquiyoˈ xebeˈ chrij ri tat Esteban. 58 Xquesaj bi chrij ri tinimit, xquiqˈuiäk cˈu che abaj. Ri achijab cˈut ri xebanow tzij chrij ri areˈ xquiya can ri catzˈiak rucˈ jun achi, Saulo u biˈ. 59 Aretak tajin cäquiqˈuiäk che abaj, ri tat Esteban xuban orar, xutaˈ tokˈob che ri Kajaw Jesús, xubij: Kajaw Jesús, cˈama la ri wanimaˈ, ―xchaˈ.
60 Te cˈu riˈ xxuquiˈc, co xurak u chiˈ, xubij: Tat, mäya la waˈ we mac riˈ chquij, ―xcha ri tat Esteban.
Xuwi xbitaj waˈ rumal, xel ranimaˈ.
Ri tat Saulo cuban cˈäx chque ri cojonelab
8 Ri tat Saulo utz xrilo chi xcämisax ri tat Esteban.
Kas cˈu pa ri kˈij ri xcäm ri areˈ xchaptaj u banic nimalaj cˈäx chque ri kachalal cojonelab pa ri tinimit Jerusalén. Conojel cˈut xejabux bic. E cˈo xebeˈ pa tak ri tinimit re Judea, e cˈo niqˈuiaj chic xebeˈ pa tak ri tinimit re Samaria. Xuwi ri apóstoles xecanaj canok.
52 Te riˈ xchˈaw ri Jesús jumul chic, xubij chque ri qui nimakil sacerdotes, xukujeˈ chque ri qui nimakil soldados ri chajinelab re ri nimalaj rachoch Dios, xukujeˈ chque ri qui nimakil ri winak, e areˈ cˈu tak waˈ ri e petinak chrij chuchapic: Jeˈ ta ne chrij jun elakˈom ri elinak wi lok alak cucˈ machetes, cucˈ cheˈ, ―cächaˈ. 53 In cˈo cˈu ucˈ alak ronojel kˈij pa ri nimalaj rachoch Dios, man xinchap tä alak. Are cˈu hora waˈ ri yoˈm chech alak chi cäban alak waˈ. Ri chukˈab alak are re ri Itzel waˈ ri cätakan pa ri kˈekum, ―xcha ri Jesús chque.
Ri tat Pedro cubij chi man retam tä u wäch ri Jesús
54 Xquichap cˈu ri Jesús, xquicˈam bi cho rachoch ri qui nimal sacerdotes aj Israel. Ri tat Pedro u terenem chinaj. 55 Aretak xquinucˈ kˈakˈ pu niqˈuiajal ruwoja, conojel xquimulij quib chrij, xetˈuyiˈc. Xukujeˈ ri tat Pedro xtˈuyi chquixol. 56 Te riˈ jun ali ajicˈ xril ri tat Pedro tˈuyul chrij ri kˈakˈ. Co xcaˈy che, xubij: Ri achi riˈ are jun rucˈ ri Jesús xukujeˈ, ―xcha ri ali.
57 Ri tat Pedro xresaj rib chupam, xubij: Man jeˈ taj, ali, ―xchaˈ. Man wetam tä u wäch, ―xcha riˈ.
58 Man naj tä chi cˈut, cˈo jun chic xilow ri tat Pedro, xubij che: Ri at xukujeˈ, at jun chque ri e cˈo rucˈ ri tat Jesús, ―xcha che.
Xubij ri tat Pedro: Man in tä riˈ, tat, ―xcha che.
59 Craj ocˈowinak jun hora chic, cˈo chi jun xujiquiba u bixic, xubij: Kas tzij ri areˈ jun rucˈ rumal chi are aj Galilea, ―xchaˈ.
60 Xubij cˈu ri tat Pedro: Tat, man quinchˈob taj jas ri cäbij la, ―xcha che.
Cˈä tajin cätzijon ri tat Pedro aretak xtzintzirikin jun amaˈ äcˈ. 61 Te riˈ xutzolkˈomij rib ri Kajaw Jesús, xcaˈy che ri tat Pedro. Xnaˈtaj cˈu ri tzij ri u bim ri Kajaw Jesús che: “Cˈä mäjok cätzintzirikin ri amaˈ äcˈ, cabij na at oxmul chi man awetam tä nu wäch,” ―xcha ri Jesús. 62 Xel cˈu apan ri tat Pedro chrij ri ja, xuqˈuis rib che okˈej.
Copyright © 1997 by Wycliffe Bible Translators International